Be šourilo niekas tavęs nerenka, ir niekas neima tavęs į projektą tam, kad galėtum jį susidėti. Uždavinys iš tiesų sukasi ratu, ir būtent todėl tiek žmonių jį laiko siena, o ne durimis. Iš tikrųjų jis subyra daug greičiau, nei atrodo, vos tik liauniesi laukęs leidimo.
Šourilas nėra tavo karjeros apyskaita. Tai trumpas įrodymas, kad į tave verta žiūrėti per kamerą. Būtent šiame skirtume telpa visa perskyra tarp laukimo, kol šourilas atsiras, ir jo pasidarymo.
Devyniasdešimt sekundžių yra visas šourilas.Iš kur atsiranda pirmasis šourilas
- Scenos, kurias nufilmuojate patys. Du aktoriai, telefonas, trikojis, rami vieta ir scena, pasirinkta todėl, kad tau tinka. Tai greičiausias kelias ir kartu mažiausiai naudojamas.
- Studentiški filmai. Kino mokyklos renka aktorius be perstojo, darbas dažniausiai neapmokamas, bet medžiaga tikra. Iš anksto ir raštu susitark, kad gausi kopiją, kitaip metus laiko jos prašinėsi.
- Savarankiški įrašai. Tvarkingai nufilmuotas įrašas su padoriu garsu ir lygiu fonu yra visiškai tinkama medžiaga. Niekam nerūpi, iš kur atsirado stiprios devyniasdešimt sekundžių.
- Tavo paties trumpametražis. Lėčiau ir sunkiau, bet vaidmenį pasirenki tu, o rašytis sau tai, ko niekas nesiūlo, yra sena tradicija.
Kas jame iš tiesų turėtų būti
Nuo šešiasdešimties sekundžių iki dviejų minučių. Jei turi vieną iš tikrųjų stiprią sceną, šourilas gali būti vien ta scena ir savo darbą atliks.
Pradėk nuo geriausios savo akimirkos. Ne nuo antraštės kortelės, ne nuo lėto išnykimo, ne nuo nuotaikingų kadrų montažo su muzika ant viršaus, o nuo savo veido, darančio kai ką vertą žiūrėti, per pirmas penkias sekundes. Žmonės prasuka. Laikyk savaime suprantama, kad prasuks.
Diapazoną rodyk tik tada, kai turi kuo. Dvi kontrastingos, gerai suvaidintos scenos nugali penkias scenas, kuriose daugiausia stovi tarpduryje. Ir kiekviename kadre turi aiškiai matytis: jeigu atrankos režisierė priversta spėlioti, kuris iš trijų kadre esančių žmonių esi tu, tas kadras savo vietos nepateisina.
Ką palikti už borto
- Ilgus aplinkos kadrus ir viską, kas eina prieš tavo pirmą repliką.
- Muziką, paklotą ant dialogo. Jie turi girdėti tave, o ne garso takelį.
- Kadrus, kuriuose geresnė scenos pusė atitenka kitam.
- Teatro įrašus, filmuotus iš dvyliktos eilės.
- Viską, kas senesnis nei keleri metai, arba iš laikotarpio prieš ryškų tavo išvaizdos pokytį.
- Titrus, logotipus ir kortelę su vardu pradžioje. Jei vardas kur nors turi būti, dėk jį gale.
Taip atsiranda dauguma pirmųjų šourilų.Atskiri kadrai nugali vieną ilgą montažą
Dabar įprasta atskiras scenas laikyti prieinamas ir po vieną, šalia bendro šourilo, nes ieškantis konkrečios spalvos nori būtent tos scenos, o ne ekskursijos po viską, ką kada nors esi padaręs. Be to, taip gali padėti tinkamą kadrą prieš tinkamą darbą.
Kur šourilui vieta
Ten, kur jis atsidaro be paskyros, be programėlės ir be dvidešimties sekundžių įkėlimo. Paskui nuorodą įdėk į savo kortelę, ten, kur atranką darantys žmonės jos iš tikrųjų ieškos.
CastHube tavo kortelė neša nuotraukas, vaidmenų tipus, matmenis ir nuorodą į tavo medžiagą. Vieša pusė rodo nuotraukas, vardą, vaidmenų tipus ir miestą; matmenys, portfelio smulkmenos ir kontaktai lieka už patikros ir atsiveria tik įmonių paskyroms, įrodžiusioms, kas jos yra. Šourilo nuorodos vieta yra kortelėje, o ne išbarstyta po tris socialinius profilius, dėl paprastos priežasties: turintis terminą ant sprando jos ieškoti neis.
Kaip dažnai jį perdaryti
Kaskart, kai nufilmuoji ką nors geriau už tai, kas jau viduje. Šourilas yra gyvas dokumentas, o ne paminklas. Dažniausia nesėkmė yra ne prastas pirmasis šourilas, o padorus pirmasis šourilas, nepasikeitęs ketverius metus.
Niekas nesitiki, kad pradedantysis turės šourilą, pilną eteryje rodytų vaidmenų. Tikimasi pamatyti, koks esi prieš kamerą. Daugiau pirmajam šourilui daryti nereikia, o telefono, partnerio scenai ir laisvo popiečio tam visiškai pakanka.
